- sprogėla
- sprogėlà sf. (3a) LKAI185(Yl), sprõgela (1) LKAI185(Plt) 1. BzF175 plaiša, įtrūkimas, sproga, sprogymė: Ant lūpų sprogelos pasidaro nuo vėjo J. Kokia sprogela medyje, kad ans yra įsprogęs J. Sienos išejo į sprogelas, išsprogelėjo par speigus Lk. Medė[je] sprõgela buvo, širšūnai susimetę Lkv. Rąstai nū saulės nū vien sprõgelų susproginėjo Tv. Daugybė didžių butų tur priegadingas sprogelas (plyšes) TP1880,47. ║ įskilęs duonos kepalo pakraštys: Vaikai liuob plėšyti nu kepalo sprógėlas Kl. 2. prarėžas drabužyje, spraga: Par tą sprõgelą vienas [švarko] viršus tėr (nėra pamušalo) Lkv. 3. S.Dauk, NdŽ, LKAI185(Yl, Plt, Lkv) žr. sprogėlė 2: Kaip egliniai medžiai dega, sprogelos lekia J. ^ Iš mažos sprogėlõs kyla didelis gaisras Stak. 4. daigas: Aitvaro prineštų grūdų nėra sprogėlų̃ Ss. Jau sprogėlà leidžia lapus Skr.
Dictionary of the Lithuanian Language.